Medžiagos
Kokio storio fasado šiltinimą rinktis
Šiltinimo storis nėra skonio reikalas — jis plaukia iš projekte nurodytos šiluminės varžos. Skaičiavimas telpa į vieną formulę, o visa likusi dalis yra tai, kas neleidžia gautam skaičiui likti tokiam, koks yra.
Formulė
Šiluminė varža R parodo, kaip sluoksnis priešinasi šilumos srautui. Ji apskaičiuojama:
R = d / λ
kur d — sluoksnio storis metrais, o λ — medžiagos šilumos laidumo koeficientas W/(m·K). Kuo λ mažesnis, tuo medžiaga geriau šildo. Pasukus formulę atgal gaunamas storis:
d = R × λ
Tai reiškia: jei žinote, kokios šiluminės varžos reikalauja projektas, storį galite apskaičiuoti patys per keliolika sekundžių.
Skaičiavimo pavyzdžiai
Baltam EPS λ paprastai apie 0,040 W/(m·K), grafitiniam — apie 0,032 W/(m·K). Tos pačios varžos pasiekimas atrodo taip:
| Reikalaujama R | Baltas EPS (λ≈0,040) | Grafitinis EPS (λ≈0,032) | Skirtumas |
|---|---|---|---|
| 3,00 m²·K/W | 120 mm | 96 mm | −24 mm |
| 3,75 m²·K/W | 150 mm | 120 mm | −30 mm |
| 5,00 m²·K/W | 200 mm | 160 mm | −40 mm |
| 6,25 m²·K/W | 250 mm | 200 mm | −50 mm |
Skaičiuota pagal R = d / λ. Tikslūs λ dydžiai nurodomi medžiagos deklaracijoje, todėl galutinį storį tvirtina projektuotojas.
Kodėl galutinis storis būna kitoks
Apskaičiuotas skaičius yra atspirties taškas, o ne atsakymas. Jį keičia:
- Esami sienos sluoksniai. Mūras, oro tarpas ir vidaus apdaila irgi turi savo varžą, todėl šiltinimui jos reikia mažiau, nei atrodo iš bendro reikalavimo.
- Gaminių matmenų eilutė. Plokštės gaminamos standartiniais storiais, todėl apskaičiuoti 96 mm praktikoje virsta artimiausiu gaminamu dydžiu.
- Angų gylis. Storesnis fasadas giliau paslepia langą — kartais tiek, kad pasikeičia apšvietimas ir apvadų geometrija.
- Stogo nuolaja. Šiltinimas negali išlįsti už nuolajos briaunos.
- Sklypo ribos. Fasadas storėja į išorę, o riba nepasislenka.
Būtent šiose vietose dažniausiai ir pereinama prie grafitinio EPS: jis leidžia išlaikyti varžą su mažesniu storiu.
Trys dažnos klaidos
- Storis pasirenkamas „kaip pas kaimyną“. Sienos konstrukcija skiriasi, todėl tas pats storis duoda skirtingą rezultatą.
- Pamirštamos šiluminės jungtys. Angų šonai, cokolis ir balkonų plokštės praleidžia šilumą net tada, kai siena apšiltinta teisingai — todėl angos apdailinamos atskirai parinktomis detalėmis.
- Taupoma storio, o ne medžiagos sąskaita. Plonesnis sluoksnis sutaupo vieną kartą, o šildymo sąskaitos kartojasi kiekvieną sezoną.
Reikia skaičių jūsų objektui?
Atsiųskite fasado brėžinį, matmenis arba nuotrauką — pateiksime gaminių sąrašą su kainomis ir gamybos terminu.