Medžiagos
Kokio storio fasado šiltinimą rinktis
Šiltinimo storis nėra skonio reikalas — jis plaukia iš projekte nurodytos šiluminės varžos. Skaičiavimas telpa į vieną formulę, o visa likusi dalis yra tai, kas neleidžia gautam skaičiui likti tokiam, koks yra.
Formulė
Šiluminė varža R parodo, kaip sluoksnis priešinasi šilumos srautui. Ji apskaičiuojama:
R = d / λ
kur d — sluoksnio storis metrais, o λ — medžiagos šilumos laidumo koeficientas W/(m·K). Kuo λ mažesnis, tuo medžiaga geriau šildo. Pasukus formulę atgal gaunamas storis:
d = R × λ
Tai reiškia: jei žinote, kokios šiluminės varžos reikalauja projektas, storį galite apskaičiuoti patys per keliolika sekundžių.
Skaičiavimo pavyzdžiai
Baltam EPS λ paprastai apie 0,040 W/(m·K), grafitiniam — apie 0,032 W/(m·K). Tos pačios varžos pasiekimas atrodo taip:
| Reikalaujama R | Baltas EPS (λ≈0,040) | Grafitinis EPS (λ≈0,032) | Skirtumas |
|---|---|---|---|
| 3,00 m²·K/W | 120 mm | 96 mm | −24 mm |
| 3,75 m²·K/W | 150 mm | 120 mm | −30 mm |
| 5,00 m²·K/W | 200 mm | 160 mm | −40 mm |
| 6,25 m²·K/W | 250 mm | 200 mm | −50 mm |
Skaičiuota pagal R = d / λ. Tikslūs λ dydžiai nurodomi medžiagos deklaracijoje, todėl galutinį storį tvirtina projektuotojas.
Kodėl galutinis storis būna kitoks
Apskaičiuotas skaičius yra atspirties taškas, o ne atsakymas. Jį keičia:
- Esami sienos sluoksniai. Mūras, oro tarpas ir vidaus apdaila irgi turi savo varžą, todėl šiltinimui jos reikia mažiau, nei atrodo iš bendro reikalavimo.
- Gaminių matmenų eilutė. Plokštės gaminamos standartiniais storiais, todėl apskaičiuoti 96 mm praktikoje virsta artimiausiu gaminamu dydžiu.
- Angų gylis. Storesnis fasadas giliau paslepia langą — kartais tiek, kad pasikeičia apšvietimas ir apvadų geometrija.
- Stogo nuolaja. Šiltinimas negali išlįsti už nuolajos briaunos.
- Sklypo ribos. Fasadas storėja į išorę, o riba nepasislenka.
Būtent šiose vietose dažniausiai ir pereinama prie grafitinio EPS: jis leidžia išlaikyti varžą su mažesniu storiu.
Trys dažnos klaidos
- Storis pasirenkamas „kaip pas kaimyną“. Sienos konstrukcija skiriasi, todėl tas pats storis duoda skirtingą rezultatą.
- Pamirštamos šiluminės jungtys. Angų šonai, cokolis ir balkonų plokštės praleidžia šilumą net tada, kai siena apšiltinta teisingai — todėl angos apdailinamos atskirai parinktomis detalėmis.
- Taupoma storio, o ne medžiagos sąskaita. Plonesnis sluoksnis sutaupo vieną kartą, o šildymo sąskaitos kartojasi kiekvieną sezoną.
Dažni klausimai
Kaip apskaičiuoti šiltinimo storį?
Storis apskaičiuojamas pagal formulę d = R × λ, kur R yra projekte reikalaujama šiluminė varža, o λ — medžiagos šilumos laidumo koeficientas. Baltam EPS λ apie 0,040 W/(m·K), grafitiniam — apie 0,032 W/(m·K).
Kiek centimetrų šiltinimo reikia fasadui?
Tai priklauso nuo projekto reikalavimų ir esamos sienos konstrukcijos. Praktikoje dažniausiai kalbama apie 120–200 mm baltam EPS; tikslų storį nurodo projektuotojas.
Ar galima apšiltinti plonesniu sluoksniu?
Taip, jei naudojamas grafitinis EPS — tokią pat šiluminę varžą jis pasiekia maždaug 20 % plonesniu sluoksniu. Tai dažnas sprendimas, kai storis ribojamas angų arba stogo nuolajos.
Ar storesnis šiltinimas visada geriau?
Iki tam tikros ribos. Nuo tam tikro storio papildomas centimetras duoda vis mažesnę naudą, o angų gylis ir fasado geometrija pablogėja, todėl storis derinamas su projektu.
Reikia skaičių jūsų objektui?
Atsiųskite fasado brėžinį, matmenis arba nuotrauką — pateiksime gaminių sąrašą su kainomis ir gamybos terminu.
Susiję gaminiai
Skaitykite toliau
Polistirenas fasadui: baltas, ekonominis ir grafitinis EPS
Tankis, šilumos laidumas ir kaina. Trys medžiagos, kurios atrodo panašiai, bet elgiasi skirtingai.
Kainos ir planavimasFasado šiltinimas ir apdaila: iš ko susideda kaina
Kodėl du pasiūlymai tam pačiam namui skiriasi dvigubai ir ką tikrinti eilutė po eilutės.
Sprendimo pasirinkimasTermoplokštės ar tinkuojamas fasadas: ką rinktis
Du keliai į tą patį rezultatą. Skiriasi tai, kiek etapų lieka fasade ir kiek jų gali sugadinti oras.